Paroda skirta žymaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjo ir kultūros mecenato Kazimiero Leono Sapiegos 400-ioms gimimo metinėms paminėti.

Paroda veikia VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje iki gegužės 10 d.

Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656) – Leono Sapiegos ir Elžbietos Radvilaitės sūnus, kaip ir dauguma šios garsios giminės atstovų, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politiniame ir kultūriniame gyvenime: 1631 m. K. L. Sapiega buvo paskirtas LDK didžiuoju raštininku, 1637 m. LDK dvaro maršalka, 1645 m. – LDK pakancleriu. 1666 m. Vilniaus universitetui buvo perduota K. L. Sapiegos 1655 m. testamentu dovanota išskirtinė giminės biblioteka (beveik 3000 knygų), gavusi Bibliotheca Sapiehana vardą. Didžiąją dalį šios bibliotekos knygų galima išvysti šioje parodoje.
Pirmojoje parodos dalyje apžvelgiamas Kazimiero Leono Sapiegos gyvenimas: eksponuojami vadovėliai, iš kurių jis mokėsi, Europos miestai, kuriuos K. L. Sapiega aplankė laisvu nuo studijų metu, 1645 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriams padovanotos knygos iš jo asmeninės kolekcijos.
Antrojoje parodos dalyje galima pamatyti tik nedidelę dalį knygų iš garsiosios Sapiegų giminės bibliotekos. Tai puikiai į pergamentą ar odą įrištos įvairios tematikos – istorijos, religijos, karo ir artilerijos meno, gamtos mokslų, geografijos, literatūros, retorikos – knygos su įspūdingomis vario graviūrų iliustracijomis, kuriose įamžintas tuometinės Brazilijos gamtovaizdis, Amerikos čiabuvių papročiai, pvz., kanibalizmas, įvairių Europoje vykusių mūšių scenos, Lenkijos karališkosios šeimos genealoginis medis. Visi parodoje esantys eksponatai – originalūs XVI–XVII a. spaudiniai.
Tai unikali galimybė susipažinti su vienos iš garsiausių XVII a. LDK didikų giminės kultūriniu palikimu.
Parengė Aušra Rinkūnaitė

Lantz, J. Institutionum arithmeticarum libri quatuor ... – Coloniae Agrippinae [Köln], 1621.
Jėzuito matematiko Johanno Lantzo (1564–1638) Keturios aritmetikos mokslo knygos, kuriose išdėstyta teorinė medžiaga apie racionaliuosius ir iracionaliuosius skaičius, įvairius matematinius veiksmus (sudėtį, atimtį, daugybą, dalybą), trupmenas, aritmetines ir geometrines progresijas, šaknis ir laipsnius. Po kiekvienos teorinės medžiagos dalies pateikiama daug įdomių uždavinių. Knyga baigiama astronominiais skaičiavimais.

Kröl, G. G. Tractatus geometricus & fortificationis ... – Arnheim, 1618.
Vokiečių karinio topografo Georgo Gintherio Krölio von Bembergo (XVII a.) trijų dalių Traktatas apie geometriją ir įtvirtinimus. Pirmoji knygos dalis skirta geometrijai, joje gausu matematinių skaičiavimų ir geometrinių brėžinių, antroji dalis apie geometrinių prietaisų panaudojimą ir planimetrinius matavimus, trečioji susijusi su architektūra, tvirtovių statymu ir skirta inžinieriams, statybos meistrams.

Cats, J. Proteus ofte Minne-Beelden verandert in sinne-beelden. – Rotterdam, 1627.
Olandų poeto, teisininko ir politiko Jacobo Catso (1577–1660) emblemų knyga Protėjas, arba meilės paveikslai, išreikšti simboliais, iliustruota dailininko Adriaeno van de Venne’o (1589–1662). XVI a. pirmoje pusėje knygų grafikoje išpopuliarėjo tridalės emblemos, kurias sudarė simbolinis vaizdas, inskripcija (trumpas užrašas, įvardijantis grafinį atvaizdą) ir epigrama.