Pranė Dundulienė (1910 m. vasario 12 d. Pilypų kaime, Švenčionių r. – 1991 m. vasario 27 d. Vilniuje) – Lietuvos etnologė, Vilniaus universiteto profesorė.

Gimė Emilijos ir Vinco Stakėnų šeimoje. Jaunystė prabėgo Vilniaus krašte, kurį 1920 m. okupavo Lenkija. Mokėsi gimtųjų Pilypų, Juodiškio kaimų pradinėse mokyklose, Švenčionių, o vėliau Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijose. 1935 m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą studijuoti geografiją. Dar mokykloje susidomėjo lietuvių liaudies praeitimi, jos kultūra, papročiais, tradicijomis. Garsiam etnologui prof. Kazimierui Mošinskiui tarpininkaujant, antrais studijų metais jai pasisekė pereiti į Humanitarinių mokslų fakulteto etnologijos ir etnografijos specialybę. 1939 m. sėkmingai apgynė mokslinį darbą „Marcinkonių apylinkės etnografinė medžiaga“ ir gavo filosofijos magistrės laipsnį. 1938–1940 m. dirbo Lietuvių mokslo draugijoje, 1940–1950 m. – Lietuvos mokslų akademijos Etnologijos (Istorijos) institute, 1942–1943 m. Etnografijos muziejuje. 1944–1950 m. tęsė darbą Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Etnografijos skyriuje.

P. Dundulienė su I studentų etnografų laida. 1950

Nuo 1944 m. iki pat mirties dėstė Vilniaus universitete – tai buvo svarbiausias jos darbas. Kartu su žinomu etnografu prof. Juozu Baldžiumi ir kitais bendradarbiais Istorijos fakultete įkūrė Etnografijos katedrą, kuri vėliau buvo reorganizuota į Etnologijos ir archeologijos katedrą.

Istorijos ir etnografijos specialybės studentams skaitė pagrindinius etnografijos kursus: Lietuvos, Rytų slavų etnografijos šaltinių mokslo, pirmykštės visuomenės istorijos ir įvairius specialiuosius kursus. Vedė seminarus, vadovavo muziejinei ir lauko praktikoms, kursiniams darbams. Jai vadovaujant apginta apie 200 diplominių darbų, parašytos 3 disertacijos. Ji buvo studentų etnografinių mokslinių konferencijų organizatorė, etnografijos būrelio vadovė, globojo Istorijos fakulteto studentų mokslinę draugiją

Į etnografines ekspedicijas važiuodavo visa šeima: vyras Bronius Dundulis, dukros Ieva ir Daiva

P. Dundulienė etnografinėse ekspedicijose

Nuo 1949 m. ji kasmet vadovaudavo universiteto studentų etnografinėms ekspedicijoms. Turbūt Lietuvoje nėra nė vieno jos neaplankyto rajono. Ekspedicijos buvo lyg savotiškas pasipriešinimas tuometinei valdžios politikai. Tyrinėjimų sritis – žemdirbystė ir jos įrankiai, dvasinė kultūra, daugiausia tikėjimai, papročiai, mitai ir simboliai. Etninę kultūrą tyrė kaip vientisą tautos (dvaro ir kaimo) kultūrą. Daugiausia taikė lyginamąjį ir etnopsichologinį metodus. Šia tema 1954 m. apgynė kandidatinę „Žemdirbystė Lietuvoje feodalizmo laikotarpiu“ o 1968 m. – daktarinę disertaciją „Žemdirbystė ir jos įrankiai Lietuvoje“. 1971 m. Vilniaus universiteto taryboje jau suteiktas istorijos mokslų daktarės laipsnis, o netrukus ir profesorės mokslo vardas. Vadovaudama studentų vasaros etnografinėms ekspedicijoms, profesorė, padedama dailininkų, fotografų, muziejininkų, studentų iš įvairių Lietuvos vietų sukaupė didelę (per 40 tūkstančių vienetų) ir labai vertingą etnografinę medžiagą. Ekspedicijose surinkta daiktinė medžiaga ne tik papildė įvairių rajonų kraštotyros muziejus, bet ir davė pradžią ne vienam kraštotyros muziejui.

Remdamasi etnografinėse ekspedicijose sukaupta medžiaga,  prof. P. Dundulienė parašė per 500 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Išleido 18 monografijų: Žemdirbystė Lietuvoje (1963; pirmasis stambus mokslininkės veikalas apie svarbiausią lietuvių verslą, turėjusį įtakos visai tautos kultūrai), Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai (1979), Lietuvių etnografija (1982), Lietuvių liaudies kosmologija (1988; 2008), Senovės lietuvių mitologija ir religija (1990; 2007), Lietuvių šventės: Tradicijos, papročiai, apeigos (1991), Lietuvių etnologija (1991), Senieji lietuvių šeimos papročiai (1999; 2005) ir kt. Po prof. P. Dundulienės mirties, knygų leidimu rūpinosi jos vyras istorikas prof. Bronius Dundulis.

Labiausiai prof. Pranei Dundulienei rūpėjo dvasinė tautos kultūra: senovės lietuvių tikėjimai, liaudies meno simboliai, tautos pasaulėjauta. Anuomet tai buvo tabu, sunku buvo skintis kelią į viešumą. Kuo toliau, tuo labiau mokslininkės surinkta medžiaga darosi neįkainojamu turtu lietuvių kultūros istorijos tyrinėtojams, kalbininkams, literatams, dailininkams. O prof. P. Dundulienės turiningos paskaitos ne vienam studentui įžiebė meilę lietuvių etnografijai.

Pagal spaudą parengė S. Misiūnienė

Paroda veikia VU bibliotekos III a. nuo vasario 12 iki balandžio 12 d.