Vilniaus universiteto biblioteka, Ukrainos ambasada ir Vilniaus ukrainiečių bendrija maloniai kviečia kovo 9 d. 16.30 val. į iškilmingą vakarą, skirtą ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai prisiminti. Renginys vyks VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto 3, I a.).
Bus atidaryta paroda „Tarasas Ševčenka ir Lietuva“. Parodoje eksponuojami leidiniai iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir Vilniaus universiteto bibliotekos fondų ukrainiečių ir rusų kalbomis bei vertimai į lietuvių kalbą.

Tarasas Ševčenka (1814 kovo 9 d. Morinciuose, Čerkasų sr. (Ukraina) – 1861 kovo 10 d. Peterburge; gegužės 22 d. perlaidotas Kaneve, netoli Kijevo) – ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas, mąstytojas, didis Ukrainos nepriklausomybės ir laisvės pranašas.
Gimė baudžiauninko šeimoje. Anksti likęs našlaitis, piemenavo, nuo 14 metų tarnavo dvarininkui P. Engelgartui. 1828–1831 su juo gyveno Vilniuje. Mokėsi tapybos pas garsų dailininką, Vilniaus universiteto profesorių Janą Rustemą. Vilnius tapo ta kultūrine ir kūrybine terpe, kurioje T.Ševčenka susiformavo kaip būsimas dailininkas ir poetas.
1831–1838 m. gyveno Peterburge. 1838 m. K. Briulovo, A. Žukovskio ir kitų rusų menininkų pastangomis išpirktas iš baudžiavos. Tapęs laisvas, T. Ševčenka 1838–1845 metais studijavo Peterburgo dailės akademijoje pas K. Briulovą. 1843–1847 m. su pertraukomis gyveno Ukrainoje. 1847 metais buvo paskirtas Kijevo universiteto piešimo dėstytoju. Už maištingus eilėraščius ir priklausymą slaptai Kirilo ir Metodijaus draugijai buvo pasiųstas į Orsko tvirtovę. Būdamas tremtyje bendravo su Z. Sierakausku, J. Stanevičiumi, B. Zaleskiu, o 1848 m. parašė Vilniui skirtą eilėraštį „У Вiлнi, городi преславнiм“ („Garsingam Vilniuje“). Po tremties grįžo į Peterburgą, kuriame ir praleido paskutiniuosius – 1857–1861 metus. T. Ševčenka bendradarbiavo įvairiuose žurnaluose, suartėjo su N. Černyševskiu, N. Dobroliubovu, N. Nekrasovu. 1860 m. gavo vario raižinių klasės akademiko vardą.
1840 m. Peterburge pasirodė pirmoji jo knygelė „Kobzarius“, sujaudinusi ne tik Ukrainą, bet ir Rusiją. T. Ševčenkos, o kartu ir visos romantinės ukrainiečių poezijos viršūne tapo poema „Haidamakai“ (1839–1841), pasakojanti apie ukrainiečių liaudies sukilimą prieš ponų Lenkiją (1768). Poetas išaukštino pavergtos tautos kovą.
Šiuo laikotarpiu sukuriamos klasikinės satyrinės politinės poemos „Sapnas“ (1844), „Kaukazas“ (1845), „Požemis“ (1845), kurios aplenkdamos satyrinių žanrų raidą rusų literatūroje, išvedė ukrainiečių politinę satyrą į Rytų slavų literatūrų avangardą.
T. Ševčenka, būdamas demokratinės krypties ukrainiečių literatūroje pradininkas, plėtojo romantizmą, davė pradžią kritiniam realizmui, ištobulino ukrainiečių kalbą, praturtino ją šnekamosios kalbos ir tautosakos elementais.
Ševčenkos lyrika dvelkia ilgesiu, užuojauta paprastiems Ukrainos žmonėms. Kai kuriose eilėse labai subtiliai apdainuota Ukrainos gamta ir jos didžioji upė Dniepras. Daug poeto eilių virto liaudies dainomis, yra labai lyriškos. Kai kuriose poemose ir eilėse skamba prievartos, pavergimo ir išsilaisvinimo bei kovos motyvai.
Pirmieji T. Ševčenkos kūrinių vertimai Lietuvoje pasirodė 1861 m. Tai Vladislavo Syrokomlės į lenkų kalbą išversta ir Vilniuje išleista T. Ševčenkos rinktinė „Kobzarius“. 1883 m. Garliavoje susibūrė T. Ševčenkos kūrybos mylėtojų draugija (Juozas Andziulaitis-Kalnėnas, Jonas Mačys-Kėkštas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis ir kt.). Pirmasis T. Ševčenkos eilių vertėjas yra J. Andziulaitis-Kalnėnas: 1885 m. „Aušroje“, 1886 m. „Nemuno sarge“, 1887 m. „Lietuviškajame balse“ pasirodė T. Ševčenkos kūriniai lietuvių kalba. Vėliau žymiausiu populiarintoju tapo Liudas Gira, 1912 m. Seinuose išleidęs knygelę „Taraso Ševčenkos eilių vainikėlis“. Jam priklauso ir pirmosios poeto gyvenimo ir veiklos apžvalgos lietuviškoje spaudoje.
Sovietmečiu išleista keletas T. Ševčenkos poezijos rinkinių (1952, 1955, 1961), kur jo posmus vertė Liudas Gira, Vincas Mykolaitis-Putinas, Antanas Venclova, Eduardas Mieželaitis, Aleksys Churginas ir kt.
Tarp T. Ševčenkai skirtų įamžinimų įvairovės (T. Ševčenkos gatvė Vilniuje, dvi memorialinės lentos: prie Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Pilies gatvėje, T. Ševčenkos auditorija Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, lietuvių kalba spausdinami jo poezijos posmai) itin svarbūs jau tradiciniais renginiais tapę kasmetiniai Taraso Ševčenkos gimtadienio kovo mėnesį paminėjimai.

Pagal spaudą parengė S. Misiūnienė