Vilniaus universiteto biblioteka ir Airijos ambasada maloniai kviečia į parodos
„Williamo Butlerio gyvenimas ir kūryba”
atidarymą vasario 22 d. 16.30 val. VU bibliotekos Komunikacijos kampelyje
(III a., Universiteto g. 3)
Airijos nacionalinės bibliotekos Dubline –poeto W. B. Yeatso rankraščių ir kitų dokumentų fondo, kurį bibliotekai padovanojo W. B. Yeatso žmona ir sūnus – saugotojos parengta paroda supažindina su W. B. Yeatso šeima, jo gyvenimu, apžvelgia to meto Airijos kultūrinį, politinį ir socialinį gyvenimą. Ši paroda dabar keliauja per pasaulio miestus.
Paroda veikia VUB Komunikacijos kampelyje III a. iki kovo 22 d.
Williamas Butleris Yeatsas (Viljamas Batleris Jeitsas, 1865 m. birželio 13 d. – 1939 m. sausio 28 d.) – garsiausias Airijos ir vienas žymiausių XX a. poetų, dramaturgas, prozininkas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1923), Airijos Respublikos senatorius. Dalyvavo airių tautiniame judėjime, buvo kultūros ir literatūros atgimimo šauklys, prisidėjo prie airių teatro „Abbey Theatre“ įkūrimo.
W. B. Yeatsas gimė Sandymounte, netoli Dublino, prekybininkų ir menininkų šeimoje. Tėvas Johnas Butleris Yeatsas buvo teisininkas, bet pagal profesiją beveik nedirbo – iškart atsidavė menui. Kaip dailininkas, savo vaikams įskiepijo kūrybingumą ir meno meilę. Brolis Jackas Yeatsas tapo žymiausiu XX a. airių dailininku, o seserys Lily ir Lolly buvo garsios Airijos „Menų ir amatų“ (Arts and Crafts) sąjūdžio figūros. Motina, jautri moteris, darė didelę įtaką sūnui, kuris daug laiko praleisdavo jos gimtosiose Slaigo apylinkėse. Jaunystėje jis studijavo tapybą Dublino dailės mokykloje, bet jau nuo 1887 m. pradėjo spausdinti eiles.
Eidamas 24 metus, W. B. Yeatsas išleido pirmą lyrikos rinkinį „Oisino klajonės (The Wanderings of Oisin, 1889) ir nuo tada visą savo dėmesį paskyrė literatūrai. Nuo pat 1890 metų jis rašė daug eseistikos: „Simbolizmas poezijoje“, „Simbolizmas mene“, apie poetus W. Blake‘ą, P. B. Shelley ir kitus. Knygoje „Keltų apyaušris“ (The Celtic Twilight, 1893) surinktos W.B. Yeatso esė apie keltų religiją ir mitologiją, įkvėptos airių folkloro ir sakytinės tradicijos. 1895 m. išėjęs rinkinys „Eilėraščiai“ (Poems), artimas romantizmui ir prerafaelitų poezijai, ir 1899 m. pasirodęs „Vėjas nendrėse“ („The Wing Among the Reeds“) galutinai įtvirtino jo poetinę reputaciją.
Poezijoje iškėlė nepasiekiamą dvasinio grožio idealą, kurį įkūnija rožės simbolis. Dažnai kūryboje transformavo airių mitus panaudodamas mitinių personažų patirtį būties vientisumo ieškojimams. XX a. pradžios rinkiniuose „Atsakomybės“ (Responsibilities, 1914) ir „Laukinės gulbės Coole‘yje“ (The Wilde Swans at Coole, 1919) pereinama nuo pernelyg abstraktaus idealo prie konkretesnius gyvenimo reiškinius įkūnijančios simbolikos.
Naujų atspalvių jo simbolika įgavo knygose „Bokštas“ (The Tower, 1928), „Sraigtiniai laiptai“ (The Winding Stair, 1929), „Nauji eilėraščiai“ (New poems, 1938), kuriuose vyrauja Rytų (daugiausia Bizantijos), Antikos filosofijos įvaizdžiai, paties poeto filosofiniai apmąstymai apie meną, vaizduotės ir tikrovės santykį.
1897 m. W. B. Yeatsas su rašytoja ir tautosakininke ledi Augusta Gregory (vėliau – su Edwardu Martynu ir George‘u Russellu) aptarė sumanymą įsteigti „Keltų teatrą“. Jie norėjo, kad teatras taptų vieta, kur airių dramaturgai galėtų statyti spektaklius airiškomis temomis. Šios diskusijos ir paskatino Airijos literatūrinio teatro įkūrimą. Jau 1899 m. Nacionalinė literatūros draugija Dubline įkuria Airių literatūrinį teatrą, kuris 1904 m. perorganizuojamas į Abatijos teatrą (Abbey Theatre). Įkūręs Abbey teatrą, Yeatsas visas jėgas atidavė vadovavimui teatrui (W. B. Yeatsas, ledi A. Gregory, J. Synge‘as) ir teatre vaidinamoms dramoms rašyti.
Kūrėjo poetinis pasaulis atsiskleidė ir jo dramaturgijoje, kurios geriausia dalis – penkios pjesės apie legendinį airių didvyrį Kuchuliną – „Ant Baile‘io kranto“ (On Baile‘s Strand, 1904), „Žaliasis šalmas“ (The Green Helmet, 1910), „Prie vanagės šaltinio (At the Hawk‘s Well, 1916), „Vienintelis Emer pavydas (The Only Jealousy of Emer, 1919), „Kuchulino mirtis“ (The Death of Cuchulain, 1939). Patriotinė tematika būdinga ir kitoms pjesėms. Tai poeto ankstyvosios pjesės, kuriose jis atskleidžia kasdienybės ir nepasiekiamo grožio konfliktą, o simboliniai dramų vaizdai atspindi estetinio ir moralinio idealo ieškojimus – „Grafienė Ketlina“ (The Countess Kathleen, 1892) ir „Ketlina Hulihano duktė“ (Cathlyn ni Houlihan su I. A. Gregory, 1902, liet. 1980) ( Ketlyna – Hulihano duktė yra Airijos simbolis), „Diedrė“ (Deirdre, 1906) ir kt. Šios pjesės buvo skirtos airių kovotojai už nepriklausomybę, feministei, aktorei Maud Gonne (1866–1953). Meilė Maud Gonne žymėjo beveik visą Yeatso gyvenimą. Kadangi ji neatsakė jam meile, tapo didžiuoju grožio simboliu, perpildžiusiu jo poeziją. Amerikiečių poetas Ezra Poundas supažindino jį su modernizmu ir Japonijos No teatru. Dramų cikle Keturios pjesės šokėjams – „Prie vanagės šaltinio“, „Vienintelis Emer pavydas“, „Vėlių sapnai“ (1917), „Kalvarija“ (1920) – panaudojo No teatro formas: kaukes, tuščią sceną, ritualinį šokį, muziką, aliuzijomis pagrįstą gestų kalbą.
Būdamas 52 m. W. B. Yeatsas vedė 26 metų George Hyde-Lees, kuri juo ir šeima labai rūpinosi. Ji pasipasakojo apie savo vizijas ir balsus, girdimus naktimis(nerišlius sakinius ir žodžius), kuriuos atsibudusi užrašydavo. Tuo metu tai buvo madinga, o Yeatsas domėjosi okultizmu jau nuo jaunystės, priklausė įvairioms okultinėms draugijoms. Yeatsas žmonos nerišliais tekstais susižavėjo ir parašė pagal juos daug poezijos. Remdamasis žmonos „automatiniu rašymu“, sukūrė garsiąją filosofinę ir mitologinę knygą „Vizija“ (A Vision, 1925), kurioje pateikta ir simbolių teorija. Šalia poezijos, dramų ir eseistikos jis parašė ir autobiografiją „Memuarai“.
W. B. Yeatsas buvo aktyvus Londono literatūrinių ratelių dalyvis. Jį pažinojo Oskaras Wilde‘as, George‘as Bernardas Shaw ir Williams Morisas; kartu su Ernestu Rhysu įsteigė „Rimuotojų klubą“ (The Rhymers Club, 1890). W. B. Yeatsas taip pat bendradarbiavo žurnaluose „The Savoy“ ir kt.
1922–1928 m jis buvo Airijos Senato narys, per savo kadenciją nemažai pasiekęs. Tarp svarbiausių jo darbų buvo valstybinio finansavimo Abbey teatrui užtikrinimas – šis teatras tapo pirmuoju valstybės remiamu teatru visame anglakalbiame pasaulyje – ir vadovavimas komitetui, kurio uždavinys buvo sukurti Laisvosios Airijos Valstybės pinigų dizainą.
1923 m. W. B. Yeatsas tapo pirmuoju airių rašytoju, apdovanotu Nobelio Literatūros premija už „įkvepiančią poeziją, kuri atskleidžia visos tautos dvasią”. Kadangi buvo apdovanotas praėjus metams po Airijos valstybės įkūrimo, W. B. Yeatsas laikė tai ne tiek jo paties, kiek jo šalies apdovanojimu ir pavadino premiją „Europos sveikinimu Laisvajai Valstybei“.
Williamas Butleris Yeatsas gyveno Airijos kultūros atgimimo, kovos už nepriklausomybę ir Airijos valstybės įkūrimą laikais. Jis dalyvavo airių nacionaliniame judėjime, buvo Airijos kultūros ir literatūros atgimimo šauklys, vienas airių teatro įkūrėjų.
Airijos nacionalinės bibliotekos parengta virtuali paroda:
www.nli.ie/yeats
Naujieną pateikė S. Misiūnienė
