Kas yra atviroji prieiga?
Atviroji prieiga tai nemokama ir nevaržoma interneto prieiga prie mokslinių tyrimų produkcijos (mokslinių straipsnių, tyrimų duomenų, konferencijų pranešimų ir kitos publikuotos bei nepublikuotos medžiagos), kurią kiekvienas vartotojas gali laisvai skaityti, kopijuoti, spausdinti nedidelį skaičių kopijų, įsirašyti į savo kompiuterines laikmenas, platinti, atlikti paiešką ar pateikti nuorodas į viso teksto straipsnius, nepažeidžiant autorinių teisių.
Atvirosios prieigos judėjimas prasidėjo 1999 m. ypatingai išaugus mokslinių žurnalų kainoms ir susidarius paradoksaliai situacijai, kai prestižiniuose žurnaluose publikavęsi mokslininkai negali rekomenduoti šių straipsnių savo studentams, bei lengvai ir greitai pasiekti jiems aktualių kitų akademinės bendruomenės narių mokslinių tyrimų rezultatų, nes universitetų bibliotekos neišgali prenumeruoti vis didėjančio mokslinių žurnalų skaičiaus. Bibliotekos nesugeba patenkinti vartotojų poreikių, ir tai labai trukdo tyrimų bei inovacijų plėtrai. Siekdami įveikti komercinių leidėjų sukurtus mokslinės informacijos sklaidos barjerus, daugelio šalių ir sričių mokslininkai pradėjo Atvirosios prieigos judėjimą. Šio judėjimo tikslas – užtikrinti nemokamą ir nevaržomą interneto prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų. Kertinis šio judėjimo akmuo – 2003 m. Berlyno deklaracija, skirta atvirajai prieigai prie tiksliųjų ir humanitarinių mokslų informacijos. Joje skelbiama, kad atviroji prieiga turi atitikti dvi sąlygas: autoriai turi suteikti galimybę nemokamai susipažinti su savo moksliniais darbais ir jais naudotis vartotojams nepažeidžiant autoriaus teisių; bei įkeltų juos bent į vieną elektroninę dokumentų talpyklą.
Atgal į turinį
Atvirosios prieigos įgyvendinimo būdai
Budapešto atvirosios prieigos iniciatyva siūlo dvi pagrindines atvirosios prieigos prie mokslinės informacijos strategijas: auksinį kelią ir žaliąjį kelią. Tačiau reikėtų paminėti ir trečiąją atvirosios prieigos strategiją – pilkąjį kelią.
Auksinis kelias
Tai toks atvirosios prieigos būdas, kai autorius paskelbia savo mokslinį straipsnį atvirosios prieigos žurnale. Atvirosios prieigos žurnalai – tai elektroniniai žurnalai, kurie pateikia atvirajai prieigai jau recenzuotus straipsnius. Čia paprastai taikomas „moka autorius“ verslo modelis, pagal kurį publikavimo išlaidas padengia patys autoriai, juos remiančios organizacijos ar kiti šaltiniai, o vartotojai nemokamai naudojasi informacija internete. Taip pat daugėja ir mišrių arba „hibridinių“ žurnalų, už kuriuos gali mokėti tiek vartotojas, tiek autorius. Atvirosios prieigos žurnalų sąrašą galima rasti DOAJ (Atvirosios prieigos žurnalų direktorija) direktorijoje.
Žaliasis kelias
Tai toks atvirosios prieigos būdas, kai autorius įkelia jau publikuotą arba dar nepublikuotą savo straipsnį į atvirosios prieigos mokslinės informacijos talpyklą (serverį, į kurį įkeliami elektroniniai dokumentai, ir/ar kita mokslinė medžiaga) iškart po publikacijos paskelbimo arba praėjus nustatytam draudimo (embargo) periodui. Toks prieigos būdas dar vadinamas saviarchyvavimu (angl. self-archiving). OpenDOAR (Atvirosios prieigos talpyklų direktorija) pateikia išsamų pasaulio talpyklų sąrašą.
Pilkasis kelias
Kol kas nėra vieningos nuomonės, ar tai atskira atvirosios prieigos strategija, ar labiau žaliojo ir auksinio kelio atmaina. Kartais keliamas klausimas, ar atvirosios prieigos suteikimas prie pilkosios literatūros priskiriamas atvirajai prieigai iš viso. Pilkasis kelias siekia, kad pilkoji literatūra (įvairių konferencijų medžiaga, nepublikuoti straipsniai, mažo tiražo ir žinybiniai leidiniai) būtų viešai prieinama internete. Disertacijos, konferencijų medžiaga ar sena mokslinių rezultatų nepublikuota medžiaga, pateikta atvirajai prieigai institucinėje talpykloje, gali būti puikūs pilkojo kelio pavyzdžiai.
Atgal į turinį
Atvirosios prieigos nauda
- Atviroji prieiga skatina dalinimąsi informacija, tarptautinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą, inovacijų plėtrą, o tai yra mokslo progreso variklis.
- Atvirosios prieigos informacija yra lengviau ir greičiau pasiekiama, o dėl ankstyvos naujų idėjų ar atradimų sklaidos išauga mokslinių tyrimų efektyvumas įvairiose srityse, pradedant medicina ir baigiant ekonomika.
- Didėja mokslininko prestižas, mokslininko veikla, darbai ir rezultatai tampa labiau žinomi ir matomi mokslo pasaulyje.
- Didėja universiteto prestižas – mokslinių tyrimų rezultatai tampa labiau matomi, dažniau cituojami, gerinamas investicijų į mokslą matomumas ir grąža, dalijamasi informacija.
- Didėja leidėjo prestižas – jo publikacijos labiau matomos ir naudojamos.
- Didėja šalies prestižas. Atviroji mokslo rezultatų sklaida ir panauda skatina tarptautinį bendradarbiavimą, didina bendrų projektų ir tyrimų galimybes.
- Atviroji prieiga prie mokslo informacijos padeda išvengti pakartotinio resursų panaudojimo įvairiose mokslinių tyrimų srityse ir veiklų dubliavimo.
- Mokslininkui, jo institucijai ir visuomenei nereikia dar kartą mokėti už prieigą prie tyrimo, kuris jau buvo finansuotas iš mokesčių mokėtojų lėšų, rezultatų, nes suteikiama efektyvi ir nemokama prieiga prie viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų. Akademinei bendruomenei ir visai visuomenei pateikiami lengvai ir greitai prieinami šaltiniai bei duomenys.
- Atviroji prieiga skatina dokumentų panaudą ir citavimą. Tyrimais nustatyta, kad atvirosios prieigos dokumentai cituojami vidutiniškai 3 kartus dažniau.
Atgal į turinį
Iniciatyvos ir politiniai dokumentai
- 2002 m. vasaris: Budapešto atvirosios prieigos iniciatyva (angl. Budapest Open Access Initiative), pasirašyta daugiau nei 5000 individų ir 500 organizacijų iš viso pasaulio, atstovaujančių tyrėjus, universitetus, laboratorijas, bibliotekas, fondus, žurnalus, leidėjus. Tai plataus masto mokslinės informacijos prieinamumo sąjūdis, apimantis mokslinę leidybą, mokslinės informacijos sankaupas ir sklaidos kanalus. Atviroji prieiga čia suprantama kaip integralus mokslinės leidybos ir komunikacijos modelis, kuris suderina naudą vartotojui (nemokama prieiga prie elektroninių tekstų internete), autoriui (išsaugo autorių teises), informacijos specialistui (taupomos bibliotekų lėšos ir saugyklų ištekliai) ir padeda išvengti komercinių informacijos skleidėjų diktato.
- 2003 m. birželis: Bethesda deklaracija dėl atvirosios prieigos biomedicinos srityje (angl. Bethesda Statement on Open Access Publishing), parengta žymiausių JAV mokslininkų, bibliotekininkų ir leidėjų, sutarusių dėl svarbiausių žingsnių, kuriuos visos suinteresuotos pusės gali vykdyti, populiarindamos atvirąją prieigą. Ši deklaracija buvo skirta biomedicinos tyrimų bendruomenei ir akcentavo būtinybę platinti tyrimų rezultatus kaip įmanoma greičiau ir efektyviau.
- 2003 m. spalis: Berlyno atviros prieigos prie mokslinės ir humanitarinės informacijos deklaracija (angl. Berlin Declaration on Open Access to Knowledge in the Sciences and Humanities), pasirašyta daugiau nei 300 mokslinių tyrimų organizacijų, įskaitant dideles nacionalines tyrimų institucijas, nacionalines mokslų akademijas, universitetus ir tyrimus finansuojančias organizacijas visame pasaulyje. Tai kertinis Atvirosios prieigos judėjimo akmuo dėl laisvo žinių prieinamumo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų srityse. Vadovaujantis šia deklaracija, norint užtikrinti atvirąją prieigą prie mokslinės informacijos, būtina, kad autoriai suteiktų galimybę vartotojams nemokamai susipažinti su savo mokslo darbais ir jais naudotis nepažeidžiant tikrų autoriaus teisių bei paskelbtų juos bent vienoje elektroninėje dokumentų talpykloje. Ši deklaracija praplečia atvirosios prieigos modelį iki visų originalių mokslinių duomenų, įskaičiuojant neapdorotus duomenis ir metaduomenis, šaltinius, skaitmeninę grafinę, vaizdinę medžiagą bei mokslinę multimediją.
- 2003 m. gruodis: Jungtinių Tautų pasaulio viršūnių susitikimo Informacijos visuomenės klausimais Principų deklaracija (angl. World Summit Declaration of Principles) teigė: „Mes siekiame populiarinti visuotinę prieigą prie mokslo žinių ir mokslinės bei techninės informacijos kūrimą bei sklaidą, įskaitant mokslinių publikacijų atvirosios prieigos iniciatyvas visiems lygiomis teisėmis“ (28 straipsnis). UNESCO teminiame susitikime 2005 m. gegužės mėn. UNESCO ir kitų JT agentūrų, remiančių atvirąją prieigą, reikalavimu buvo išleistos WSIS Atvirosios prieigos rekomendacijos praktiniam pritaikymui.
- 2004 m. sausis: Įvairios valstybės išreiškė susirūpinimą dėl prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų. Daugiau nei 30 šalių pasirašė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Deklaraciją dėl prieigos prie mokslinių tyrimų, finansuojamų iš viešojo sektoriaus, duomenų (angl. Declaration on access to research data from public funding), pripažindamos, kad „skatinant platesnę mokslinių tyrimų duomenų atvirąją prieigą ir vartojimą sustiprės mokslo sistemų kokybė ir produktyvumas visame pasaulyje“. OECD išleido ataskaitą, kuri apžvelgia daug iniciatyvų ir politinių nuostatų, kurios galėtų padidinti mokslinės ir techninės informacijos skaitmeninį pateikimą.
- 2005 m. rugsėjo 21–22 d.: Salvadoro deklaracija dėl atvirosios prieigos: besivystančio pasaulio perspektyva (angl. Salvador Declaration on Open Access: The Developing World Perspective), paskelbta Brazilijoje vykusio IX pasaulinio Sveikatos informacijos ir bibliotekų kongreso dalyvių iš besivystančių šalių. Deklaracijoje kviečiama visus tarptautinės bendruomenės suinteresuotus asmenis dirbti kartu, užtikrinant, kad mokslinė informacija būtų atvirai bei laisvai prieinama visiems ir visada.
- 2007 m. lapkričio 23 d.: 2007 m. lapkričio 22–24 d. vykusiame ES Konkurencingumo tarybos narių susitikime buvo priimtos Komunikato „Dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ išvados (angl. Council Conclusions on scientific information in the digital age: access, dissemination and preservation). Išvadose pabrėžiama, jog egzistuoja poreikis užtikrinti atvirąją, nemokamą prieigą prie viešai finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų ir prašoma, kad šalys narės sistemingai įvertintų sąlygas, darančias poveikį prieigai prie mokslinės informacijos.
- 2007 m. gruodžio 17 d.: Europos mokslinių tyrimų taryba, įgyvendinanti specialiąją 7 BP programą „Idėjos“, pateikė Atvirosios prieigos rekomendacijas (angl. ERC Scientific Council Guidelines for Open Access), kuriose reikalaujama, kad visi Europos mokslinių tyrimų tarybos finansuojamų mokslinių tyrimų ir projektų pagrindu parengti recenzuoti moksliniai straipsniai būtų įkelti į elektronines talpyklas ir pateikiami atvirajai prieigai ne vėliau kaip per 6 mėnesius po publikacijos paskelbimo datos. Svarbiausius mokslinių tyrimų duomenis taip pat siūloma įkelti į elektronines atviros prieigos talpyklas kaip įmanoma greičiau po paskelbimo ir ne vėliau kaip per 6 mėn.
- 2008 m. kovo 26 d.: Išleidžiamos Europos universitetų asociacijos darbo grupės Rekomendacijos atvirajai prieigai (angl. Recommendations from the EUA Working Group on Open Access).
- 2008 m. balandis: Intelektinės nuosavybės valdymo rekomendacijose (angl. Commission recommendation on the management of intellectual property in knowledge transfer activities and Code of Practice for universities and other public research organisations) EK labai palaiko atvirąją prieigą. Rekomenduojama, kad šalys narės prisidėtų prie žinių, sukurtų iš valstybės skirtų lėšų, sklaidos, įgalindamos tinkamą susijusios intelektinės nuosavybės apsaugą.
- 2008 m. balandžio 18 d.: EUROHORC‘s (angl. European Heads of Research Councils) pateikia Rekomendacijas atvirajai prieigai (angl. EUROHORCs’ Recommendations on Open Access), kur asociacijos nariams siūloma pasirašyti Berlyno deklaraciją ir sekti EURAB 2006 m. gruodžio mėn. išleistomis rekomendacijomis atvirosios prieigos klausimu.
- 2008 m. gruodis: šalims narėms ir asocijuotiems partneriams buvo pateiktas klausimynas, kurio tikslas – įvertinti 2007 m. Komisijos pateiktų Komunikato „Dėl mokslinės informacijos skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ išvadų įgyvendinimą, tuo pačiu bandant suplanuoti ateities veiksmus ir strategijas, palaikančias šalių narių veiklų koordinavimą. Rezultatai parodė, kad šalys narės skiria vis daugiau dėmesio mokslinės informacijos prieigos ir sklaidos klausimams. Apklausos rezultatai parodė, kad atvirosios prieigos prie mokslinių tyrimų duomenų politinės nuostatos yra mažiau išplėtotos negu prie mokslinių publikacijų, ir tyrėjai dar nėra pakankamai informuoti, jog atviroji prieiga nebūtinai prieštarauja leidėjų reikalavimams.
- 2009 m. gruodžio 1 d.: pradėtas vykdyti OpenAIRE projektas (angl. Open Access Infrastructure for Research in Europe), finansuojamas iš Europos Komisijos 7-osios bendrosios programos (7BP). OpenAIRE sieks sukurti ir valdyti elektroninę infrastruktūrą mokslinių publikacijų tvarkymui, padėti tyrėjams įgyvendinti 7BP atvirosios prieigos bandomosios iniciatyvos reikalavimus ir kartu su kelių disciplinų mokslo bendruomenėmis ištirti mokslo duomenų tvarkymo paslaugas.
- 2010 m. liepos mėn.: buvo parengtos OpenAIRE rekomendacijos (angl. OpenAIRE Guidelines 1.0) atvirosios prieigos talpyklų valdytojams, padedančios apibrėžti ir įgyvendinti vietos duomenų valdymo politiką, laikantis Europos Komisijos reikalavimų atvirajai prieigai. Jos taip pat bus suderintos su OpenAIRE infrastruktūros techniniais reikalavimais, siekiant paremti atvirosios prieigos bandomąją iniciatyvą 7-oje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstravimo veiklos programoje.
Atgal į turinį
Atvirosios prieigos šaltiniai
Atgal į turinį
Autorių teisės
Įgyvendinant atvirosios prieigos strategijas, kuriant atvirosios prieigos talpyklas ir leidžiant atvirosios prieigos žurnalus, reikia skirti ypatingą dėmesį autorių teisių ir duomenų apsaugos klausimams.
Praktikoje tiek autoriai, tiek AP talpyklų valdytojai, pateikdami viso teksto dokumentus viešai prieigai, dažnai susiduria su teisiniais klausimais. Lietuvoje sprendžiant autorių teisių problemas, galima remtis tiek Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, tiek kitais LR teisės aktais: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) str., LR baudžiamojo kodekso 191-194 str. Autorių teisių apsaugai didelę reikšmę turi ir tarptautinės sutartys, kurių dalyvė yra Lietuva: Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) autorių teisių sutartis ir kt.
Dauguma leidėjų jau prisitaiko prie besikeičiančių mokslinės informacijos publikavimo ir sklaidos sąlygų ir leidžia mokslininkams įdėti savo mokslinius straipsnius į atvirosios prieigos talpyklas ar asmeninius tinklapius iškart arba praėjus nustatytam draudimo laikotarpiui. Projekto SHERPA/RoMEO tinklalapyje pateikiama informacija apie individualių leidėjų vykdomą politiką autorinių teisių ir skelbimo elektroninėse atvirosios prieigos talpyklose klausimais. Siekiant susitarimo su leidėjais, daugelis autorių, norėdami užsitikrinti savo teises viešai skelbti straipsnius internete ir/ar išvengti embargo periodo, prie tradicinės mokslinio žurnalo leidėjo licencinės sutarties pateikia priedą, kuriuo garantuojamas reikiamų teisių turėjimas.
Kai norima palengvinti autoriams apibrėžti ir vartotojams suprasti atvirosios prieigos turinio naudojimo teises, siūloma jį platinti naudojant universalias, pačių autorių pagal skirtingas licencijavimo galimybes ir poreikius sudaromas kūrybinės visumos licencijas (angl. Creative Commons). Kūrybinės visumos licencijos yra teisinis atvirosios prieigos vizijos, aiškiai nurodytas Budapešto atviros prieigos iniciatyvoje, įgyvendinimo pagrindas. Daugiau informacijos apie kūrybinės visumos licencijas galima rasti Creative Commons organizacijos tinklalapyje.
Atgal į turinį
Klauskite
Norėdami gauti išsamią informaciją ar konsultacijas atvirosios prieigos įgyvendinimo politikos Vilniaus universitete ir kitais klausimais, rašykite mums el. paštu: zibute.petrauskiene@mb.vu.lt; vilma.karvelyte@mb.vu.lt, arba skambinkite tel. 8 5 2687124. Į Jūsų klausimą bibliotekos specialistai pasistengs atsakyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas. Atsakymas bus išsiųstas Jūsų nurodytu el. pašto adresu.
Atgal į turinį
Žodynas
Archyvavimas (angl. self-archiving) – mokslo kūrinio viešas paskelbimas internete (viešai prieinamame tinklalapyje) jo autoriaus iniciatyva ir valia.
Auksinė atviroji prieiga (auksinis kelias) – kai pirminis ir originalus straipsnis publikuojamas oficialiai registruotuose atvirosios prieigos žurnaluose (DOAJ, PLOS, BioMedCentral, PubMedCentral, kt.).
Autorių teisės – tai išimtinės privatinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį.
Atvirojo turinio licencijos – tai laisvumo principu (angl. copyleft) veikiančios licencijos, sukurtos atvirojo turinio kūrinių platinimui.
Atvirojo turinio kūriniai – tai bet kokios rūšies kūrybiniai (sukurti tiesiogiai arba netiesiogiai bendradarbiaujant) darbai, pvz.: straipsniai, nuotraukos, vaizdo medžiaga ir kt., platinami lengvai kopijuojamu formatu, t.y. atviri išvestinių kūrinių kūrimui.
Atvirosios prieigos žurnalai – elektroniniai mokslo žurnalai, teikiantys skaitytojams nemokamą prieigą prie savo publikacijų, atitinkančių atvirosios prieigos sąjūdžio keliamus akademinės kokybės ir technologinio pateikimo reikalavimus.
Atvirųjų archyvų iniciatyva OAI (ang. Open Archives Initiative), atsiradusi 1999 m., siekia sukurti prielaidas mokslinių publikacijų nemokamai prieigai per internetą.
Atvirųjų archyvų iniciatyvos metaduomenų perdavimo protokolas OAI MHP (angl. Open Archives Initiative Metadata Harvesting Protocol) – užtikrina įvairių informacijos sankaupų metaduomenų suderinamumą ir integruotos paieškos galimybę.
Duomenų archyvas – virtuali skaitmeninė empirinių (pirminių, „žalių“) duomenų kaupimo, valdymo ir sklaidos infrastruktūra.
Embargo periodas – draudimo laikotarpis, kurio metu leidėjai neleidžia skelbti naujausių viso teksto straipsnių atviros prieigos talpyklose (6 mėn., 1 metus ar kt.).
Institucinė talpykla – tai intelektualių produktų skaitmeninis archyvas, kuriame saugoma, skleidžiama ir tvarkoma tos institucijos ar kelių institucijų mokslinė produkcija bei akademinė informacija.
Kūrybinės visumos iniciatyva (angl. Creative commons) – tai nepelno siekianti organizacija, išleidusi kelias autorinių teisių licencijas, žinomas kaip Kūrybinės visumos licencijos, kurių pagalba autoriai patys gali savarankiškai nustatyti savo kūrinių naudojimo sąlygas.
Mokslo straipsnis – straipsnis, kuriame suformuluotas mokslinių tyrimų tikslas, aptartas nagrinėjamos problemos ištyrimo laipsnis, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta naudotoji literatūra.
Pilkoji atviroji prieiga (pilkasis kelias) – atviroji prieiga prie pilkosios literatūros (konferencijų medžiagos, nepublikuotų straipsnių, žinybinių leidinių ir t. t.). Skirtingai nei „auksinė“ ar „žalioji“ prieiga, „pilkoji“ siekia, kad dokumentai būtų prieinami atvirai, be jokio leidėjų ar žurnalų tarpininkavimo.
Pilkoji literatūra – mažais tiražais išleista ir komerciniais kanalais neplatinama mokslinė produkcija. Tai gali būti ir įvairi konferencijų medžiaga, nepublikuoti straipsniai, mažo tiražo ir žinybiniai leidiniai.
Postprintas – galutinis, jau peržiūrėtas ir pagal recenzento pastabas pataisytas straipsnis, publikuotas žiniatinklyje kaip elektroninis mokslo kūrinys.
Preprintas – dar nerecenzuota straipsnio teksto kopija, skirta specialistams susipažinti prieš išleidžiant leidinį, kuriame tas tekstas bus paskelbtas.
Universiteto elektroninė talpykla – tai universiteto mokslininkų darbų saugykla, kurios tikslas yra užtikrinti universiteto mokslo produkcijos koncentravimą, ilgalaikį saugojimą, paiešką ir prieigą.
Teminė talpykla kaupia ir teikia atvirąją prieigą prie konkrečios mokslo srities ar disciplinos straipsnių bei dokumentų. Tai pirmasis, seniausiai žinomas mokslinės informacijos talpyklų modelis.
Žalioji atviroji prieiga (žaliasis kelias) – kai jau publikuotas arba dar nepublikuotas straipsnis įkeliamas į atvirosios prieigos archyvą ar talpyklą.
Atgal į turinį
Filmukai apie atvirąją prieigą
Atgal į turinį
