Retų spaudinių skyriuje sukaupta apie 160 000 vienetų dokumentų. Chronologinės rinkinių ribos – XV–XXI amžius. Tai didžiausia senųjų leidinių saugykla Lietuvoje, savo fondais ir reikšme galinti lygintis su garsiausiomis Rytų Europos bibliotekomis.

Retų spaudinių skyriaus rinkiniai:

1. Inkunabulai – iki 1500 metų išspausdintos knygos, spaudos pirmagimiai (315 vienetų).

   Vartotojai gali naudotis N. Feigelmano parengtu spausdintu katalogu "Lietuvos inkunabulai" (Vilnius, 1975)

2. XVI– XIX a. knygos

   XVI a. knygos – 1501–1600 metais išleisti leidiniai (5337 vienetai). Fondas sudarytas iš įvairioms valstybinėms ir religinėms institucijoms bei privatiems asmenims priklausiusių knygų. Paleotipai – 1501–1550 metų leidiniai – aprašyti spausdintame kataloge "Vilniaus universiteto bibliotekos paleotipai" (parengė N. Feigelmanas ir I. Daugirdaitė, P. Račius; Vilnius, 2003).

   XVII a. knygos – 1601–1700 metais išleisti leidiniai (apie 18 000 vienetų). Fonde sukaupta daug mokslui ir kultūrai reikšmingų veikalų.

   XVIII a. knygos – 1701–1800 metais išleisti leidiniai (apie 55 000 vienetų) sudaro didžiausią skyriaus fondą. Jame knygos iš įvairių Lietuvos ir Europos dvarų, vienuolynų, garsių to meto bibliofilų bibliotekų.

   Aldai – XV–XVI a. Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus ir jo palikuonių spausdintos knygos, tapusios spaudos meno pavyzdžiais (42 vienetai). Yra P. Račiaus parengtas spausdintas katalogas "Vilniaus universiteto bibliotekos aldai" (Vilnius, 2008).

   Elzevyrai – XVI a. pab.–XVIII a. pr. olandų leidėjų Elzevyrų leistos knygos, išsiskiriančios gera poligrafine išvaizda ir moksliniu parengimu (418 vienetų). Yra P. Račiaus parengtas spausdintas katalogas "Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai" (Vilnius, 1994).

   Plantenai – XVI a. Antverpeno spaustuvininko Christophe'o Plantino ir jo palikuonių spausdintos puikios poligrafinės kokybės knygos (apie 340 vienetų).

   Senosios latvių knygos – XVII–XX a. knygos latvių kalba (105 vienetai).

   Senosios estų knygos – XVII–XIX a. knygos estų kalba (12 vienetų).

   Senosios rusiškos knygos – kirilica – XVI–XIX a. knygos, išspausdintos senąja slavų abėcėle – kirilica (392 vienetai).

   XVIII a. rusiškos knygos – graždanka – 1708–1800 metais caro Petro I įvestu naujuoju šriftu – graždanka – išspausdintos knygos (872 vienetai).

   Bibliotheca Academiae Vilnensis – senojo Vilniaus universiteto XVI–XIX a. knygos (apie 18 000 vienetų), dauguma kurių universitetą uždarius 1832 metais buvo išvežtos į Rusiją ir tik XX a. iš ten sugrąžintos. Jos saugomos pagal senuosius istorinius šifrus. Tai vienas pačių vertingiausių VU bibliotekos rinkinių.

3. Senosios lietuviškos knygos – apie 10 000 vienetų – nacionalinis pasididžiavimas.

   Fondas apima leidinius lietuvių kalba nuo 1545 iki 1917 metų. Tai didžiausias ir išsamiausias senųjų lietuviškų leidinių rinkinys pasaulyje. Jame saugomas vienas iš dviejų žinomų pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo "Katekizmo" – egzempliorių, tokie unikumai kaip pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išspausdinta knyga lietuvių kalba – M. Daukšos "Katekizmas" (Vilnius, 1595), B. Vilento "Enchiridionas ir Evangelias bei epistolas" (Karaliaučius, 1579) ir kiti. Išleistas spausdintas katalogas "Senoji lietuviška knyga Vilniaus universitete" (sudarė N. Feigelmanas; Vilnius, 1959).

4. Senieji atlasai ir žemėlapiai – XV–XX a. žemėlapiai (apie 10 000 vienetų) ir atlasai (iki 1900 metų – apie 700 vienetų).

   Tai vienas reikšmingiausių VU bibliotekos rinkinių. Jo pagrindą sudaro Vilniaus universiteto profesoriaus J. Lelewelio (1786–1861) asmeninė kartografijos kolekcija. Atlasai aprašyti spausdintame M. Dzikowskio kataloge "Katalog atlasów Biblioteki Uniwersyteckiej w Wilnie..." (Vilnius, 1935–1940). Atskiru rinkiniu saugomi Vaclovo Dargužo (Andreas Hoferio) (125 vienetai) ir Vinco Mincevičiaus (331 vienetas) VU bibliotekai padovanoti žemėlapių rinkiniai.

5. Visuomeninės bibliotekos

   Medicinos draugijos biblioteka – XVI–XX a. su medicina susijusios knygos, kurios priklausė 1805–1914 ir 1920–1939 metais Vilniuje veikusios draugijos bibliotekai (apie 21 000 vienetų).

   Vilniaus-Versalio biblioteka – 1830–1831 metų sukilimo dalyvių – lenkų emigrantų – Versalyje sukauptas dokumentų rinkinys. Didžioji jų dalis – Lenkijos istorijos knygos bei sukilimo medžiaga įvairiomis kalbomis (apie 1 070 vienetų).

6. Asmenų rinkiniai

   J. Lelewelio knygų kolekcija – Vilniaus universiteto profesoriaus Joachimo Lelewelio (1786–1861) asmeninė biblioteka, testamentu paskirta universiteto bibliotekai (4 800 vienetų).

   J. Pabrėžos knygų kolekcija – lietuvių raštijos atstovo, mokslininko pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) biblioteka (90 vienetų).

   P. Jakšto knygų kolekcija – bibliofilo, kraštotyrininko, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Petro Jakšto (1896–1988) dovanota asmeninės bibliotekos dalis (150 vienetų).

7. Bibliofiliniai ir kiti leidiniai

   Minimalijos – XIX–XX a. knygelės, kurių aukštis yra iki 100 mm (358 vienetai).

   Cimelijos – XIX–XXI a. ypatingos muziejinės vertės knygos, išsiskiriančios savo spausdinimo būdu, iliustracijomis, forma ar apipavidalinimu (94 vienetai).

   Orientalistika – XIX–XX a. spaudiniai Azijos tautų kalbomis (apie 50 vienetų).

   Rubricėlės – XVIII a. liturginiai-informaciniai kalendoriai dvasininkams (90 vienetų).

   Atsišaukimai – XIX–XX a. vieno ar dviejų lapų spaudiniai, susiję su politiniais, ekonominiais ir kultūriniais šio laikotarpio įvykiais (apie 1415 vienetų).

Retų spaudinių skyriaus vartotojų aptarnavimo ir darbo su retomis bei senomis knygomis taisyklės

Retų spaudinių skyriaus rinkinius rasite elektroniniame arba korteliniame kataloguose.